...

Kas yra stuburo išvarža?

Žmogaus judamasis aparatas susideda iš daugybės sudedamųjų dalių: raiščių, raumenų, kaulų bei sąnarių. Vien žmogaus stuburą sudaro daugiau nei 70 atskirų sąnarių, 32 – 33 stuburo slanksteliai ir 23 tarpslanksteliniai diskai. Kiekvienas darinys vaidina itin svarbią dalį žmogaus funkcionavime ir sutrikus bent vienam iš jų juntamas skausmas, mobilizacinės problemos. Kadangi stuburo funkcinis vaidmuo yra itin svarbus, stuburo srityje atsiradusios problemos dažnai paveikia ne tik nugaros sveikatą, bet ir bendrą kūno savijautą ir neretai atsiliepia kitų kūno dalių sveikatoje. Viena iš šių problemų yra stuburo išvarža.

Stuburo išvarža įvyksta sutrikus tarpslankstelinio disko veiklai, jam išsiveržus, suplyšus ar pasislinkus. Jos metu minkštas disko centras išsiveržia pro kietesnį, lyg guminį, apvalkalą ir neretai sudirgina šalimais esantį nervą. Dėl šios priežasties skausmas gali išplisti į rankas ar kojas. Tai yra labai skausminga problema, turinti pasekmes viso kūno funkcionavimui. Taip yra dėl to, nes įvykus pakitimams viename diske, sutrinka viso stuburo veikla, o stuburo būklė tiesiogiai atsiliepia ir likusiam kūnui.

Išvarža gali atsirasti bet kuriame iš 23 nuo apatinės nugaros dalies iki kaklo išsidėsčiusių diskų. Juos galima suskirstyti į tris sritis: 6 yra kaklo srityje, 12 vidurinėje nugaros dalyje ir 5 juosmeninėje. Vis dėlto, dažniausiai susiduriama su juosmeninės stuburo dalies išvarža. Jei išvarža yra kaklinėje dalyje, žmogus skausmą gali jausti rankoje, jei ties juosmeniu – jis gali persiduoti į kojas ar sėdmenis. Pačiais sudėtingiausiais atvejais išvaržos gali užspausti nervą, dėl ko atsiranda galūnių nejautra, šlapimo nelaikymas, dideli skausmai ir kita.

Išvaržos stadijos:

  • Prolapsas (tarpslankstelinio disko branduolys pradeda veržtis, tačiau išlieka disko viduje);
  • Ekstruzija (diskas sutrūksta ir branduolys iš disko prasiveržia į epidurinį tarpą – tarp stuburo kanalo sienos ir kietojo smegenų dangalo);
  • Sekvestracija (disko branduolio dalelės pasklinda epiduriniame tarpe).

Nuo žmogaus kūno biomechanikos priklauso tai, ar žmogus turintis stuburo išvaržą jaus tam tikrus simptomus.

Nuo išvaržos stadijos priklauso, kokias problemas ji gali sukelti ir kaip jas teks gydyti. Prolapsas dažniausiai išgyja savaime, tačiau ir jis sukelia didelį skausmą bei gali progresuoti. Sekvestracijos atvejis yra pavojingiausias, dažnai prireikia operacijos.

stuburo išvarža

Kodėl atsiranda stuburo išvarža?

Stuburo išvarža gali atsirasti dėl daugelio priežasčių ir veiksnių. Tačiau verta pastebėti, kad ji neatsiranda staiga, tai yra su laiku degeneruojančio disko rezultatas ir dažniausiai formuojasi savaites ar mėnesius. Nors dažniausiai disko degeneracija yra siejama su amžiumi, kadangi senstant dėvisi judamasis aparatas, reikia paminėti, kad šiais laikais panašūs sutrikimai vis dažniau diagnozuojami jaunesnio amžiaus žmonėms. Dažniausiai su išvarža susiduria 30-40 metų asmenys, bet amžius yra ne vienintelis lemiantis veiksnys. Pagrindiniai faktoriai, padidinantys stuburo išvaržų tikimybę yra: mechaninė perkrova, genetika, amžius, gyvenimo būdas, ankstesnės traumos, pasikartojančios mikrotraumos, darbo ypatybės, nepilnavertė mityba. Taip pat, naujausi tyrimai įrodė, kad rūkantys žmonės dažniau susiduria su įvairiomis nugaros problemomis, taip pat ir išvaržomis.

Patirti stuburo išvaržą gali bet kas, tačiau tam tikri gyvenimo būdo faktoriai padidina riziką.

Stuburo išvaržos simptomai

Stuburo išvarža gali pasireikšti skirtingais simptomais, priklausomai nuo jos atsiradimo vietos ir sunkumo. Jei išvarža yra prolapso stadijoje ar neliečia nervo, simptomų galima ir visai nepastebėti arba justi tik minimaliai. Tačiau, jei išsiveržęs disko branduolys dirgina nervą, simptomų sunku nepastebėti, kadangi pagrindinis iš jų yra stiprus skausmas nugaroje.

Kiti dažnai pasitaikantys išvaržos požymiai:

  • Skausmas vienoje kūno dalyje;
  • Sulėtėję refleksai;
  • Aštrus skausmas nugaroje kosint, čiaudint;
  • Skausmas stipriau juntamas sėdint, tačiau stovint ir vaikštant taip pat skauda;
  • Aptirpimas, deginimas, dilgčiojimas tam tikrose kūno vietose;
  • Negebėjimas išlikti toje pačioje pozicijoje ilgesnį laiką;
  • Sunkumai atsistoti;
  • Raumenų silpnumas;
  • Skausmas kojose ar rankose;

Savo būklėje pastebėjus šiuos simptomus, rekomenduojame nedelsiant kreiptis į gydytoją arba kineziterapeutą, ypač jei jaučiate mažėjančią šlapimo pūslės kontrolę.

nugaros išvarža

Stuburo išvarža: skauda koją

Kojos skausmas turint stuburo išvaržą yra visiškai normalus reiškinys, kurį patiria daugelis. Jei nugaros išvarža atsiranda apatinėje – juosmeninėje, nugaros dalyje, skausmas dažniausiai išplinta į sėdmenis ir kojas, ten jis juntamas stipriausiai. Skausmas išplisti gali net iki pėdų, priklausomai nuo išvaržos stadijos. Taip pat, kartais išvaržos sukeltas skausmas gali būti juntamas kartu su aptirpimu, dilgčiojimu ar nejautrumu kojų srityje. Gali pasireikšti ir kojos raumenų silpnumas, refleksų praradimas ties keliais ar blauzdomis. Pojūtis kojose gali būti apibūdinamas kaip aštrus, duriantis, deginantis skausmas, kuris nepraeina nei stovint, nei vaikštant ar sėdinti. Kai kurios veiklos, kaip lenkimasis, objektų kėlimas ar sukinėjimasis skausmą kojose gali tik pastiprinti. Poza, kurioje skausmas juntamas mažiausiai, turėtų būti tiesus gulėjimas ant nugaros, kadangi tuomet sumažėja disko spaudimas. Jeigu kojų skausmas ir silpnumas yra itin intensyvus – kreipkitės į gydytoją arba kvalifikuotą kineziterapeutą.

Stuburo išvarža: kaip gydyti

Yra du būdai gydyti stuburo išvaržą – chirurginis ir nechirurginis. Konservatyvios nechirurginės priemonės turėtų būti pirmas žingsnis, siekiant pagerinti būklę. Dažnai yra manoma, kad išvaržai pašalinti greičiausia išeitis yra operacija, tačiau neretai tai neišsprendžia problemos. Neretai pasitaiko atvejų, kai chirurginis gydymas paskiriamas per greitai, skubotai padarius tam tikras išvadas ir neapsvarsčius visų galimų alternatyvų. Naudojant kombinaciją neinvazinių priemonių, kaip poilsis, kineziterapija, pratimai, injekcijos ar fizioterapinės priemonės, 80% žmonių pajunta palengvėjimą per pirmas dienas ir panašiai po 6 savaičių jau gali grįžti į normalias veiklas. Visgi, vertėtų paminėti, kad pacientų itin mėgstamas nugaros masažas išvaržos gydyti nepadeda, nors ir juntamas skausmo sumažėjimas. Taigi, dažniausiai išvaržą pilnai išgydyti gali nechirurginės priemonės, o operacijos reikėtų imtis tik joms nepasiteisinus. Toliau abu šiuos būdus apžvelgsime detaliau.

stuburo išvaržos gydymas

Stuburo išvaržos operacija

Chirurginis stuburo išvaržos gydymas turėtų būti taikomas tik tuo atveju, jei tikslingai ir laiku paskirti gydymo metodai neveikia ir ilgainiui blogina paciento būklę, arba tuomet, kai dėl išvaržos atsiranda dalinis arba visiškas galūnių paralyžius. Taip pat operacijos sprendimas gali būti priimtas, jei išvarža paskatina įvairaus pobūdžio vidaus organų veiklos sutrikimus. Šiais laikais naudojamos išvaržos operacijos yra:

  • Mikrosurginė diskektomija (mikrodiskektomija). Gulint ant pilvo atliekamas apie 3 cm pjūvis ties stuburu. Pasiekus stuburo slankstelius dalis kaulo yra išpjaunama, taip atidengiant nervo šaknį ir išsiveržusį diską. Tuomet išsiveržusio disko dalis, liečianti nervą, yra pašalinama. Apie 80% pacientų atsikuria po diskektomijos per panašiai 6 savaites ir gali grįžti prie įprastų veiklų.
  • Minimaliai invazyvi operacija – nukleoplastika. Ši operacija gali būti atliekama tik tam tikriems pacientams, kai būklė nėra kritinė ir išvarža nėra peraugusi į sekvestracijos etapą. Jos metu chirurgas atlieka miniatiūrinį įpjovimą ir su mažomis tūbelėmis sukuriamas tunelis iki stuburo. Panaikinama dalis kaulo ir mikroskopo ar endoskopo pagalba pašalinama išsiveržusio disko dalis. Ši operacija yra silpnai invazinė ir pažeidžia mažiau raumenų.

Tačiau svarbu suprasti, kad bet koks chirurginis įsikišimas į organizmo veiklą turi traumines pasekmes, todėl neretai pooperaciniu laikotarpiu iškyla komplikacijų rizika. Būtent todėl, prieš apsisprendžiant operuotis, pacientas turėtų apsvarstyti visas kitas gydymo galimybes, kurių viena efektyviausių – kineziterapijos procedūros. Net 80% pacientų tikslingai jomis naudojantis atgauna judėjimo funkciją ir sėkmingai išgyja.

Stuburo operacija reikalinga tik kraštutiniais atvejais, laiku pradėjus gydymą, jos neturėtų prireikti.

Stuburo išvarža: pratimai

Pratimų atlikimas yra itin svarbus, siekiant efektyviai gydyti išvaržą. Tačiau labai svarbu paminėti, kad esant išvaržai, stuburas yra itin pažeidžiamas ir netaisyklingas pratimų atlikimas gali ne padėti, o sukelti komplikacijas. Stipriai rekomenduojame kineziterapeuto konsultaciją, kurioje būtų atrinkti specialiai Jums pritaikyti pratimai ir parodyta, kaip taisyklingai ir, svarbiausia, saugiai juos atlikti. Kiekvieno žmogaus būklė reikalauja individualių kineziterapinių priemonių, todėl ne visus pratimus atlikti yra saugu.

Apačioje pateikiame keletą saugių pratimų, skirtų skausmui mažinti. Atliekami teisingai, jie turėtų padėti palengvinti skausmą.

  • Šlaunies raumenų pratimai. Juosmeninės stuburo dalies išvaržai gydyti rekomenduojami užpakalinės šlaunies dalies pratimai. Pabandykite: Atsisėskite ant kėdės vieną koją sulenkus, o kitą ištiesus ir su kulnu ant žemės. Ištieskite nugarą ir lenkitės link ištiestos kojos, kol pajusite tempimą. Šią pozą išlaikykite 15-30 sekundžių ir pakeiskite koją. Pratimą kartokite keletą kartų.
  • Taip pat galite pabandyti: Atsigulkite ant kilimėlio su viena koja iškelta į viršų. Iškeltos kojos pėdą apvyniokite rankšluosčiu ir, naudojantis juo, traukite koją link kūno. Šią pozą išlaikykite 15-30 sekundžių ir pakeiskite koją. Pratimą kartokite keletą kartų.
  • Kaklo tempimo pratimai. Dėl išvaržos atsiradusius kaklo skausmus efektyviai mažina kaklo tempimo pratimai. Pabandykite: tiesai sėdint kėdėje judinti smakrą link krūtinės ir sugrąžinti atgal iki galvos atlošo. Stovint tiesiai judinkite kairę ausį lik kairio peties, tada pakeiskite kryptį ir judinkite dešinę ausį link dešinio peties. Šiuos pratimus kartokite keletą kartų.
  • Pratimai nugarinės kelio dalies skausmui. Švelniam nugaros tempimui pabandykite: Atsigulkite ant nugaros sulenktais keliais ir abiem rankomis suimkite koją už vieno kelio. Traukite jį link krūtinės. Pratimą kartokite keletą kartų.
  • Stuburo ir nugaros raumenų tempimui pabandykite: Atsigulkite ant nugaros ir su rankomis prie krūtinės pritraukite abu kelius. Tuo pačiu metu kelkite galvą ir judinkite ją link kelių, kol pajusite tempimą. Sugrįžkite į pradinę poziciją ir kartokite pratimą keletą kartų.
pratimai namuose

Sportas turint stuburo išvaržą

Sportu užsiimantys žmonės dažnai susiduria su įvairiais sužeidimais, taip pat ir su stuburo problemomis, kaip išvarža. Išvarža gali atsirasti dėl tam tikrų sportinių veiklų, ypač svorių kilnojimo, kontaktinio sporto ir gimnastikos. Intensyvaus sporto metu atliekama veikla dažnai sukuria spaudimą stuburui ir sudaroma aplinka, kurioje itin lengva patirti rimtas stuburo traumas. Žinoma, rimti sužeidimai, kaip išvarža, sustabdo sporto procesą ilgam laikui ir tai yra didelis minusas kiekvienam atletui. Vis dėlto, sportas su stuburo išvarža yra įmanomas, tačiau reikia pasirinkti saugias ir tam tinkamas sporto šakas. Siekiant kuo greičiau atsigauti ir grįžti prie savo sporto šakos nenustojant judėti rekomenduojama:

  • Joga ir tempimo pratimai
  • Vaikščiojimas
  • Dviračių sportas
  • Plaukimas

Jei susidūrėte su nugaros išvarža ir norite kuo greičiau grįžti prie sportinės veiklos, stipriai rekomenduojame kreiptis į kineziterapeutą. Sportas su stuburo išvarža yra įmanomas ir naudingas tik tada, jei naudojamas teisingai. Tęsiant sportą nugarai nesaugiose šakose, gali įvykti rimtos komplikacijos, galinčios sustabdyti sportinę veiklą visam laikui. Kvalifikuotas kineziterapeutas padėtų pasirinkti Jūsų būklei tinkamiausias sporto šakas ir pratimus, kurie kuo greičiau padėtų atsigauti ir palengva grįžti prie įprastos veiklos.

Sportas po stuburo išvaržos yra įmanomas, tačiau, siekiant saugiai grįžti prie mėgstamos sporto šakos, derėtų pasikonsultuoti su kineziterapeutu.

Nugaros išvarža: reabilitacija

Nesvarbu, ar gydėtės chirurginiu, ar nechirurginiu būdu, pilnai nustoti justi išvaržos pasekmes prireiks laiko. Nors į įprastas veiklas grįžti galima jau po 4-6 savaičių, dažniausiai ši problema galutinai praeina per 6 mėnesius, priklausomai nuo būklės sudėtingumo ir gydymo metodų. Reabilitacija po operacijos trunka ilgiau nei gydantis neinvazinėmis priemonėmis ir šiuo atveju, siekiant kuo greičiau ir tinkamai atsigauti, reikalinga kineziterapeuto priežiūra. Po operacijos dažnai seka trumpai trunkantys aštrūs skausmai ir susiduriama su nenumatytais kasdienybės iššūkiais, kaip išlipimas iš lovos, daiktų nešimas, apsirengimas.

Atsigavimas po stuburo išvaržos yra ilgas procesas, galintis trukti pusę metų ir ilgiau.

Kineziterapeuto konsultacijos metu specialistas išmokina taisyklingo ir saugaus kasdienių užduočių atlikimo ir sukuria gydymo planą, susidedantį iš judėjimo pratimų ir kitų fizioterapinių priemonių. Judėjimo pratimus galima pradėti atlikti po operacijos praėjus 4-6 savaitėms. Šie pratimai padeda greičiau sugyti pažeistoms kūno dalims, atsikratyti skausmų ir stiprinti raumenis, siekiant išvengti išvaržos ateityje. Tikslas yra kuo greičiau grįžti prie darbo ir įprastinių veiklų, kadangi tinkama psichologinė būklė ir aktyvumas yra svarbios reabilitacijos dalys.

stuburo išvarža

Man stuburo išvarža. Ką daryti?

Pirmas žingsnis po stuburo išvaržos diagnozės turėtų būti kineziterapeuto konsultacija. Tai padės suprasti kineziterapinių priemonių naudojimo galimybes, gydant išvaržą. Kai kuriais atvejais kineziterapinį gydymą galima pradėti taikyti iš karto, tačiau, jei skausmas yra labai intensyvus – reikalingas ramybės periodas. Jo metu rekomenduojami kompresai, nuskausminamieji ir pasyvios padėtys.

Kineziterapeuto konsultacijos metu specialistas susipažįsta su paciento ligų istorija, simptomais, skausmo pojūčiais. Toliau atliekami tyrimai, siekiant nustatyti išvaržos priežastis, silpnąsias kūno grandis. Tiksliausiems rezultatams gauti naudojami įvairūs funkciniai testai, sudaryti iš specialiųjų judesių, pasyvių padėčių ir pakartotinės apkrovos. Atlikus šiuos testus išsiaiškinamos ne tik išvaržos priežastys, bet ir jos sukelti sutrikimai, silpnosios kūno grandys. Tik po šių detalių biomechanikos tyrimų galima pradėti tikslingą ir saugų gydymą.

Kodėl kineziterapija yra svarbi stuburo išvaržos gydymui?

Kineziterapija yra patikrintas ir efektyvus būdas ne tik sumažinti išvaržos sukeliamus skausmus, ją slopinti, tačiau ir visiškai panaikinti pačią išvaržą. Kineziterapijoje taikomos individualios procedūros, todėl kiekvienas pratimas yra idealiai pritaikytas prie unikalios paciento biomechanikos ir būklės. Pratimai yra parinkti taip, kad ne tik gydytų pačią išvaržą, bet ir padėtų jos išvengti ateityje bei ištaisytų ligos sukeltas pasekmes, kaip raumenų grupių sunykimas, disbalansas. Tačiau svarbu paminėti tai, kad siekiant pasiekti geriausią įmanomą rezultatą, būtinas sudėtingas ir ilgai trunkantis gydymo laikotarpis, pratimų atlikimo nuosaikumas ir motyvacija. Priklausomai nuo paciento biomechanikos, tinkamos gydymo strategijos bei motyvacijos, gydymo laikotarpis gali tęstis nuo keleto mėnesių iki kelerių metų.

Pas ką derėtų kreiptis dėl stuburo išvaržos?

Kineziterapijos klinikos „Sveikatos gama“ specialistas kineziterapeutas Andrius Fedosejevas specializuojasi nugaros skausmo bei stuburo ligų gydyme. Jau pirmosios konsultacijos metu pacientas bus aiškiai supažindintas su situacija ir bus pateikiamos visos gydymo galimybės. Registruotis gydymui galite telefonu +370 67304464 arba užpildžius registracijos formą.

Straipsnį parengė kineziterapeutas Andrius Fedosejevas.

Informacija peržiūrėta ir papildyta 2021-10-13.

Seraphinite AcceleratorOptimized by Seraphinite Accelerator
Turns on site high speed to be attractive for people and search engines.