Kas yra stresas? Kaip valdyti stresą?

Kas yra stresas?

stresas ir jo valdymas

Stresas yra viena iš pagrindinių mūsų kūno funkcijų. Stresas buvo svarbus urvinių žmonių laikais, kuomet reikėdavo slėptis nuo tigrų puolimo džiunglėse, tačiau taip pat išlieka reikšminga ir kaip fizinė grėsmė šiais laikais.

Vis dėlto, kūnas negali diferencijuoti tarp skirtingų streso formų, todėl kalbant apie šiuolaikinio streso formas, tokias kaip finansiniai sunkumai ar problemos darbe.  Tačiau jei stresas mūsų kūnuose užsibūna kiekvieną dieną, streso reakcija gali tapti pastovia ir tada išsivysto lėtinis stresas.

Dauguma žmonių nesupranta tapę lėtinio streso aukomis, o atpažinti galime pagal šiuos simptomus – dažni galvos skausmai, emocinis nestabilumas, skausmai krūtinėje ir kvėpavimo sutrikimai.

Streso reakcijos metu atsiranda:

  • Prakaitavimas ir išraudimas
  • Greitas kvėpavimas – padidėja deguonies perdavimas į kūną
  • Raumenų įtempimas – raumenys pasiruošę veiksmui
  • Smarkūs plakimai
  • Padidėjęs kraujospūdis – kraujas varinėjamas po visą kūną
  • Drebulys – adrenalino antplūdis gali sukelti drebulį ar kratymąsi
  • Išsiplečia vyzdžiai – atsiranda perdėtas grėsmės jausmas
  • Sulėtėjęs virškinimas ir sausa burna – kūnui nepakanka laiko suvirškinti maistą ir nenaudojamos seilės

Dažniausios lėtinio streso priežastys:

  • Persidirbimas tiek darbe, tiek moksluose
  • Emocinis stresas namuose ar darbe
  • Streso kupinas darbas, šeima ar socialinis gyvenimas – per mažai laiko pabūti su savimi
  • Perdėtas maisto/gėrimų vartojimas, dėl kurių kūnas sugeria stresą – gėrimai su kofeinu, saldumynai
  • Miego trukūmas

Pašaliniai lėtinio stresai padariniai:

  • Kvėpavimo sutrikimai
  • Galvos skausmai
  • Nugaros skausmai
  • Nuovargis
  • Pablogėjęs širdies darbas (aukštas kraujospūdis, aritmija)
  • Padidėjusi insulto ir širdies smūgio rizika
  • Imuninės sistemos susilpnėjimas – padidėja rizika plisti ligoms, lėtai gija žaizdos
  • Atminties trikdžiai
  • Emocinis nestabilumas

stresas4

Kaip lėtinis stresas veikia mūsų kvėpavimą?

Hiperventiliacijos sindromas

Kai hiperventiliacija tampa lėtine, keičiasi cheminės kraujo savybės. Iš kūno pašalinama per daug anglies dioksido, dėl to pasikeičia kūno cheminės kraujo savybės, o tai gali turėti įtakos fiziologinei kūno būsenai.

Dėl šių pokyčių susiaurėja kraujagyslės, todėl kraujas lėčiau išnešioja deguonį po kūną. Atsiranda noras daugiau kvėpuoti, nes atrodo, jog kūnui trūksta deguonies, kai tuo tarpu deguonies lygis yra normalus. Dėl šio lėtinio sutrikimo keičiasi kvėpavimo modulis.

Per sunkiai kvėpuojantys žmonės kvėpuoja viršutine kūno dalimi vietoje kvėpavimo per pilvą. Tai gali lemti viršutinės krūtinės dalies ir kaklo raumenų pokyčius, dėl kurių atsiranda galvos skausmas ir skausmai kūne

Keletas pagrindinių hiperventiliacijos sindromų ženklų ir simptomų

  • Trumpas kvėpavimas/dusulys/žiovulys ar varginimasis įkvėpiant dar vadinamas „oro badu“
  • Krūtinės skausmas
  • Drebulys
  • Mėšlungis
  • Jausmas lyg durtų smeigtukai ir adatos
  • Alpimas, galvos svaigimas, padidėjęs širdies plakimas
  • Galvos skausmai
  • Išsekimas
  • Nuovargis

Jei jaučiate šiuos simptomus, turėtumėte apsilankyti pas savo daktarą ir atlikti tyrimus bei surasti šių    simptomų tikrąsias priežastis.

stresas

Ką galite nuveikti, kol laukiate?

  • Šilta apranga gali padėti išspręsti kai kuriuos kvėpavimo sutrikimus
  • Pasižadėkite susidaryti naujų metų planą kaip išgyvendinsite kai kuriuos savo gyvenimo įpročius, dėl kurių atsiranda stresas.
  • Nebevartokite kofeino. Jei nepavyksta, bent jau stenkitės mažinti jo vartojimą.
  • Mokykitės taisyklingai kvėpuoti
  • Neapsiimkite per daug užduočių. Stenkitės apsistoti ties viena. Jeigu nepavyksta, stenkitės rasti bent 30min absoliučios ramybės poilsio.
  • Valgykite sveiką maistą – liesą mėsą ir daug daržovių, kurios padės stiprinti imuninę sistemą.
  • Jei rūkote, pasistenkite mesti.