Krepšinio traumos – kaip jų išvengti?

Šiandien žaidime dominuoja greitis ir fizinė jėga, o moderniąjame šių dienų krepšinyje labai lengvai galima patirti traumą. Krepšinio traumos yra dažnos: apskaičiuota, jog su šia sporto šaka kasmet siejama net 1.6 mln. traumų.

Dažniausiai pasitaikančios krepšinio traumos:

Čiurnos  patempimai

Pirštų traumos

Kelio traumos

Veido sužalojimai

Lūžiai

Kaip gydomos krepšinio traumos?

Čiurnos patempimai.
Gydymui dažniausiai reikia poilsio, ledo, kompresų ir vertikalios padėties. Rentgeno spindulių poreikį kiekvienu konkrečiu atveju įvertina daktaras, priklausomai nuo sužalojimo sunkumo ir skausmo srities. Jei jaučiamas skausmas ir patinimas virš kaulo, gali reikėti detalesnio patikrinimo.

Čiurnos traumą, kurią patiria vaikas ir kuris dar yra augimo procese, galime atpažinti iš paprasčiausio sutinimo arba tai gali būti augimo plokščių aplink čiurną, traumos pasėkmė ir ją turi įvertinti gydytojas.

Pirštų traumos.
Šios traumos atsiranda kai kamuolys susiduria su piršo galu ir sukelia didžiulį vieno sąnario tinimą. Ledas gali sukelti šiokį tokį palengvėjimą ir leisti grįžti į aikštelę. Jei skausmas ir patinimas nepraeina, būklės įvertinimui reikalingas gydytojas ar treneris, rekomenduojama pasidaryti rentgeno nuotrauką.

Kelio traumos.
Krepšinis reikalauja dažnų stabtelėjimų ir bėgiojimų, staigių manevrų nutraukimų, todėl atsiranda pavojus kelio raiščiams ir kelio meniskui. Raiščių patempimas kelio išorėje yra dažniausiai pasitaikanti trauma ir dažnai gali būti gydoma ledu, pažeistos vietos sutvirtinimu ar palaipsniui grįžtant į aktyvią veiklą.

Priekinių kryžminių raiščių trauma yra kur kas rimtesnė ir gali pasireikšti staigiai pasikeitus šuolio krypčiai ir nusileidimui. Nors šio raiščio įtrūkimai dažniausiai pasitaiko sezono pabaigoje ir jiems reikia chirurginio gydymo, dabartinės technologijos leidžia krepšinio žaidėjams jau kitą sezoną grįžti į aikštelę.

Veido traumos.
Priklausomai nuo įpjovimo gylio, gali reikėti siūlių ar sterilios juostos. Ledas taip pat sumažina skausmą ir palengvina patinimą. Žaidėjai gali sugrįžti kai nuvalomas kraujas, o žaizda sutvarkoma.

Lūžiai.
Gali atsirasti dėl per daug padidėjusios veiklos ar persitempimo. Tai dažniausios traumos pėdoje ar apatinėje kojos dalyje. Nustačius rekomenduoja nekilnori svorių ir daug nejudėti. Sugrįžti galima kai lūžiai pilnai išgydomi ir dingsta skausmas.

Kaip išvengti krepšinio traumų?

> Atlikite priešsezoninę medicininę patikrą ir laikykitės gydytojo nurodymų.

> Gerkite daug vandens – nelaukite kol ištrokšite, gerkite pakankamai vandens pastoviai.

> Išlaikykite būtiną fizinę formą – traumas dažniausiai patiria tie, kurie nėra gerai pasiruošę fiziškai.

> Po neveiklumo periodo, palaipsniui grįžkite į kontaktinį krepšinį, didindami jėgą ir judrumą.

> Venkite persidirbimo. Daugelis specialistų teigia, kad reikėtų bent vieną sezoną metuose pailsėti. Venkite spaudimo, kuris itin dažnas tarp jaunų atletų (persidirbimas). Klausykite kūno ir sumažinkite treniruočių laiką ir intensyvumą jei jaučiate padidėjusį skausmą ar diskomfortą. Tai sumažins traumos tikimybę ir neleis „perdegti“.

> Kalbėkites su treneriu/sporto specialistu apie kryžminių kelio raiščių traumos vengimo programą ir ją įtraukimą į komandos „apšilimą“.

Atletas turi grįžti į sportą tik tada, kai jo sveikatos būklę patvirtina profesionalas.