Traumos gimnastikoje – kaip apsisaugoti nuo jų?
Kiekvienais metais daugiau nei 86,000 traumos gimnastikoje yra gydomos ligoninėse, klinikose ir reabilitacijos centruose.
Gimnastai turi nuolatos ruoštis fiziškai ir emociškai, nes to reikalauja jų sportas. Kartu su sudėtingu rėžimu, didėja galimų traumų rizika.
Dažniausiai tai būna čiurnos, pėdų, nugaros apačios, kelių, riešų ir rankų traumos, taip pat ir dėl per didelio krūvio, streso.
Traumos retai būna sunkios, tačiau jei nėra gydomos, gali tapti nuolatino skausmo priežastimi, kaulų lūžiais.
Kokios yra dažniausios traumos gimnastikoje?
Kadangi apatinė kūno dalis naudojama kaip atsvaros taškas, daugiausia traumų atsiranda pečiuose, alkūnėse ir riešuose, įskaitant:
> Pečių pažeidimus;
> Alkūnės išnirimus;
> Riešo patempimus.
Dažniausios gimanstikos traumos apatinėje kūno dalyje taip pat susijusios su keliais ir kulkšnimis. Apatinių galūnių sužalojimai atsiranda dėl netaisyklingo galūnės nusileidimo ar nulipimo, įskaitant:
> Priekinių kryžminių raisčių traumas;
> Achilo sausgyslės traumas;
> Apatinės nugaros dalies traumas.
Kokios traumos gimnastikoje dažniausios ir kaip jas gydyti?
Labral Tears (įskilęs klubas)
Gali atsirasti atliekant bet kokį gimanstikos pratimą, tačiau gimnastai, kurie daug laiko praleidžia ant žiedų ar su kliūtimis, yra labiau pažeidžiami. Apibūdinamas kaip skausmas, kuris praeina, bet sugrįžta vėl pradėjus sportuoti. Magnetinis rezonansas gali būti naudingas nustatant diagnozę.
Riešo patempimas
Gimnastikoje riešas yra varomoji jėga, kuri gali du kartus viršyti kūno svorį. Gydant patemptą riešą, pirmiausia reikėtų sumažinti treniruočių dydį, sumažinti simptomus ir dalyvauti veiklose, kuriose nereikės jausti skausmo. Po traumos, gimnastai turėtų 6 savaites vengti per didelio spaudimo riešo sąnariui. Jei gimnastas patiria skausmą su gimnastika nesusijusioje kasdienėje veikloje, patartina naudoti įtvarą.
Priekinių kryžminių raisčių trauma
Ši trauma gali atsirasti, kai gimnastas nusileidžia „per anksti“ ar per daug pasisuka atlikdamas akrobatinius veiksmus, nusėdimus ar šuolius. Pokštelėjimas gali būti girdimas ar jaučiamas, kai kelis ištinsta per ateinančias valandas. Magnetinis rezonansas padės patvirtint traumą.
Achilo sausgyslės trauma
Gali atsirasti dėl pasikartojančių šokinėjimų ir nusileidimų, šiek tiek aukščiau virš kulno. Achilo tendinitas gali pasireikšti skausmu blauzdoje, kuri apsunkinama kai šokinėjama ir nusileidžiama. Gydymas turėtų susidėti iš ultragarso tyrimo, prasitampymo, pakitimų veikloje ir blauzdos pratimų. Jei atvejis sunkus, nuo 7 iki 10 dienų rekomenduotina pėdą laikyti įtvare.
Pėdos ir čiurnos traumos
Šios traumos dažnos gimnastikoje. Ūmios traumos paprastai yra patempimai, kurie gali būti lengvo ir itin sudėtingo pobūdžio. Tinimas, mėlynės ir minkštumas tiesiai virš kaulo signalizuja apie kur kas rimtesnę traumą. Smulkesnės traumos yra minkštumas vienoje sąnario dayje, be akivaizdesnio tinimo.
Rimtos traumos reikalauja profesionalios mediko apžiūros, kol galėsite sugrįžti į sportą. Po lengvesnės traumos gimnastikoje dažniausiai galite sugrįžti per savaitę, jei nejaučiate skausmo kilnodami svorius. Naudodami įtvarą kaip apsaugą, galite greičiau pasveikti ir sumažinti riziką, kad trauma atsinaujins.
Pasikartojantis kulkšnies skausmas ar traumos turėtų priversti sunerimti, todėl taip pat reikėtų medikų įvertinimo.
Apatinės nugaros traumos
Skausmas gali atsirasti dėl patinimo raumenyse, patemptų raisčių, nuovargio, ir/arba sutrikusių diskų. Dažniausiai skausmas tampa didesnis kai dalyvaujama veikloje, ypač kai atliekamas tiesinimo judesys, toks kaip išrietimas atgal.
Gimnastikoje šis skausmas susijęs su raumenų ar raisčių patempimu ir geriausiai gydomas poilsiu ir fizinės terapijos pratimais. Nuolatinis nugaros skausmas retas, todėl negalima jo ignoruoti. Magnetinis rezonansas ar kaulų peršvietimas gali padėti atrasti rimtesnes traumas.
Kaip išvengti traumų gimnastikoje?
Laikykitės šių patarimų:
> Avėkite visas saugumo garantijas atitinkančią aprangą, ar treniruojatės ar dalyvaujate varžybose – speciali įranga gali būti riešų apsaugos, avalynė, kulkšnies ar alkūnių įtvarai, paminkštinimai.
> Nesportuokite jausdami skausmą – jei skauda, pasikonsultuokite su kineziterapeutu ir vadovaukitės jo instrukcijomis.
> Įsitikinkite, kad nelaimės atveju, bus suteikta pirmoji pagalba.
> Patikrinkite aprangą, kad įsitikintumėte kokybe, įskaitant ir paminkštintas grindis, kad po kiekvienu aparatu būtų kilimėliai ar saugos diržai.
> Kai mokotės naujų įgūdžių, stenkitės, kad jus stebėtų treneris.
> Prieš treniruodamiesi, apšilkite su lengvais aerobikos pratimais – šokinėkite ar bėgiokite.