Kaklo išvarža: paslaptis slypinti po skausmu

Kaklo skausmas – dažnas svečias mūsų gyvenime. Kai jis tampa nuolatinis ir varginantis, kyla klausimas dėl rimtesnės problemos – ar tai nėra kaklo išvarža? Ši būklė gali sukelti ne tik nemalonius pojūčius, bet ir riboti judesius, o negydoma – netgi sukelti rimtų komplikacijų.

Pirmiausia, pasigilinkime į tai, kas vyksta kakle, kai atsiranda išvarža. Stuburo slankstelius jungia tarpslanksteliniai diskai, tarsi tarpinės pagalvėlės. Jie užtikrina sklandų stuburo judėjimą ir amortizuoja smūgius. Deja, laikui bėgant, diskai gali susidėvėti, o jų išorinė sienelė – plyšti. Tokiu atveju disko viduje esantis minkštas branduolys išsiveržia pro plyšį ir spaudžia stuburo nervus. Šis spaudimas ir sukelia kaklo išvaržos simptomus.

Kaklo išvaržos simptomai: nuo nemalonaus diskomforto iki rimtų sutrikimų

Kaklo išvarža dažniausiai pasižymi specifiniais simptomais, kurie gali skirtis priklausomai nuo to, kuris nervas yra užspaustas. Dažniausiai pasireiškia šie požymiai:

• Kaklo skausmas: Tai dažniausias ir ankstyviausias kaklo išvaržos simptomas. Skausmas gali būti aštrus, maudžiantis, pulsuojantis ar deginantis. Jis gali sustiprėti kosint, čiaudint, staiga judinant galvą ar atliekant tam tikrus judesius.
• Skausmas rankoje: Išsiveržęs disko branduolys gali spausti nervus, einančius į ranką. Tai sukelia skausmą, kuris plinta nuo peties žemyn per žastą, dilbį ir pirštus. Skausmas gali būti lydimas tirpimo, dilgčiojimo, silpnumo ar netgi raumenų paralyžiaus.
• Galvos skausmas: Kai kuriems žmonėms, turintiems kaklo išvaržą, gali skaudėti galvą. Skausmas dažniausiai būna vienpusis ir jaučiamas pakaušio ar smilkinių srityje.
• Galvos svaigimas ir pusiausvyros sutrikimai: Nervų spaudimas kaklo išvaržos atveju gali paveikti smegenis, pasiekiančias informaciją apie kūno padėtį erdvėje. Dėl to gali atsirasti svaigulys, kuris gali būti lengvas ir trumpalaikis arba stiprus ir ilgai trunkantis. Kartais svaigulį lydi pusiausvyros sutrikimai, dėl kurių gali būti sunku vaikščioti ar stovėti.
• Pykinimas ir vėmimas: Nors šie simptomai nėra dažni, jie gali pasireikšti jei išsiveržęs disko branduolys spaudžia nervus, kontroliuojančius virškinimą. Spaudimas nervams gali sutrikdyti skrandžio ir žarnyno veiklą, sukelti pykinimą, vėmimą ir netgi apetito praradimą.
• Raumenų spazmai: Nervų spaudimas gali sukelti ne tik skausmą, bet ir nevalingus raumenų susitraukimus, vadinamus spazmais. Kaklo išvaržos atveju raumenų spazmai dažniausiai jaučiami kakle, pečiuose ir nugaroje. Jie gali būti skausmingi ir varginantys, apriboti judesius ir sukelti diskomfortą.

Svarbu pažymėti, kad šių simptomų stiprumas ir trukmė gali skirtis priklausomai nuo individualios situacijos. Sunkiais atvejais kaklo išvarža gali sukelti ir rimtų komplikacijų, tokių kaip nuolatinis skausmas, raumenų silpnumas, paralyžius ir netgi šlapimo pūslės bei žarnyno funkcijos sutrikimai. Tad, jei jaučiate kurį nors iš išvardintų simptomų, kreipkitės į gydytoją, kad gautumėte tinkamą diagnozę ir gydymą.

Svarbu pažymėti, kad ne visi, turintys kaklo išvaržą, patiria visus šiuos simptomus. Kai kurie žmonės gali jausti tik lengvą diskomfortą, o kitiems gali pasireikšti stiprus skausmas ir rimti judesių sutrikimai.

Kaklo išvaržos priežastys

Kaklo išvarža gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, tačiau dažniausiai ją sukelia šie veiksniai:

Degeneracinė diskų liga:

Su amžiumi stuburo diskai natūraliai praranda savo elastingumą ir drėgmę. Tai gali sukelti keletą pokyčių, padidinančių išvaržos riziką:

• Disko drėgmės sumažėjimas: Dėl drėgmės praradimo diskai tampa mažesni ir plokštesni, sumažindami tarpslankstelinį tarpą ir padidindami spaudimą išoriniam žiedui.
• Fibrozė: Disko branduolys tampa kietesnis ir mažiau atsparus plyšimui.
• Įtrūkimai išoriniame žiede: Laikui bėgant išoriniame disko žiede gali atsirasti mikroskopinių įtrūkimų, kurie didina riziką, kad jis plyš ir išsiverš minkštasis branduolys.

Šie degeneraciniai pokyčiai dažniausiai būna susiję su senėjimu, tačiau juos gali pagreitinti tam tikri veiksniai, pavyzdžiui, rūkymas, nutukimas ir sėdimas darbas.

Trauma:

Staigus smūgis į kaklą, pavyzdžiui, patirtas kritimo, avarijos ar smūgio metu, gali pažeisti diską ir sukelti išvaržą. Traumos metu diskas gali būti suspaustas, ištemptas arba netgi plyšti. Išvaržos rizika yra didesnė jei smūgis buvo stiprus ir tiesiogiai į kaklą.

Netaisyklinga laikysena:

Ilgai trunkanti netaisyklinga laikysena, pavyzdžiui, sėdint prie kompiuterio ar žiūrint televizorių su nuleista galva, gali padidinti spaudimą kaklo diskams. Tai gali sukelti disko išsiskyrimą ir išvaržą. Netaisyklinga laikysena taip pat gali sukelti raumenų įtampą ir silpnumą, kuris dar labiau padidina išvaržos riziką.

Sunkus fizinis krūvis:

Pakartotinis sunkių daiktų kėlimas ar kiti fiziniai krūviai gali įtempti kaklo raumenis ir diskus. Dėl to diskas gali išsikišti ir atsirasti išvarža. Sunkus fizinis krūvis ypač pavojingas žmonėms, kuriems jau yra degeneracinių diskų pažeidimų.

Genetinis polinkis:

Kai kurie žmonės gali turėti genetinį polinkį į kaklo išvaržą. Jei jūsų šeimoje yra žmonių, sergančių šia būkle, jums taip pat gali būti didesnė rizika. Genetiniai veiksniai gali lemti disko struktūros ir sudėties pokyčius, padidindami jo pažeidžiamumą.

Svarbu pažymėti, kad dažnai kaklo išvaržą sukelia ne viena, o keli veiksniai. Pavyzdžiui, žmogus, turintis degeneracinę diskų ligą, gali patirti išvaržą, jei jis patiria traumą arba ilgai laikosi netaisyklingos laikysenos.

Kaip gydoma kaklo išvarža: nuo konservatyvių metodų iki operacijos

Kaklo išvaržos gydymas priklauso nuo jos sunkumo, simptomų stiprumo ir paciento bendros sveikatos būklės. Dažniausiai taikomi šie gydymo metodai:

Konservatyvus gydymas:

• Poilsis: Svarbu sumažinti fizinį krūvį ir leisti kaklui pailsėti. Tai gali padėti sumažinti disko uždegimą ir skausmą.
• Ledas: Ledo kompresai, dedami ant kaklo 15-20 minučių keletą kartų per dieną, gali padėti sumažinti skausmą ir uždegimą.
• Vaistai nuo skausmo: Nereceptiniai vaistai nuo skausmo gali padėti sumažinti skausmą ir uždegimą.
• Raumenis atpalaiduojantys vaistai: Raumenis atpalaiduojantys vaistai gali būti skiriami siekiant sumažinti raumenų spazmus ir įtampą.
• Kineziterapija: Kineziterapeutas gali išmokyti pratimų, kurie padės sustiprinti kaklo raumenis, pagerinti laikyseną ir sumažinti skausmą.
• Manualinė terapija: Chiropraktikai ar kiti manualinės terapijos specialistai gali atlikti manipuliacijas kaklo slanksteliais, siekdami sumažinti nervų spaudimą ir pagerinti judesio amplitudę.

Operacija:

Jei konservatyvus gydymas nepadeda arba simptomai yra sunkūs, gali būti rekomenduojama operacija. Operacijos metu pašalinamas išsiveržęs disko branduolys ir sumažinamas spaudimas nervams. Yra kelios chirurginės kaklo išvaržos gydymo technikos, įskaitant atvirą operaciją ir minimaliai invazinę chirurgiją.

Svarbu pažymėti, kad operacija ne visada yra būtina. Dauguma kaklo išvaržų gali būti sėkmingai gydomos konservatyviais metodais. Tačiau, jei skausmas yra stiprus ir nepraeinantis arba išvarža sukelia rimtus neurologinius sutrikimus, operacija gali būti geriausias gydymo variantas.

Prieš priimdami kurį nors gydimo sprendimą yra svarbu pasitarti su gydytoju. Jis įvertins jūsų individualią situaciją ir parekomenduos geriausią gydymo metodą.

Svarbu rūpintis savo sveikata ir imtis prevencinių priemonių, siekiant išvengti kaklo išvaržos. Jei jaučiate bet kokius kaklo skausmo ar kitus simptomus, kreipkitės į gydytoją, kad gautumėte tinkamą diagnozę ir gydymą.