Peties ankštumo sindromas: kai judesiai tampa skausmingi

Jaučiate skausmą petyje, ypač pakeldami ranką virš galvos? Sunku užsisegti marškinius ar pasiekti daiktus lentynoje? Galbūt jus kamuoja peties ankštumo sindromas – dažna problema, sukelianti nepatogumus ir ribojanti judesius. Šiame straipsnyje aptarsime, kas slypi už šio sindromo, kokie jo simptomai ir, kaip galima jį įveikti.

Peties ankštumo sindromas, dar vadinamas subakromialiniu ankštumu, atsiranda tuomet, kai tarp žastikaulio ir mentės ataugos esantis tarpas (subakromialinė ertmė) susiaurėja. Dėl to suspaudžiamos rotatorių manžetės sausgyslės, atsakingos už peties judesius, ir dėl to atsiranda skausmas, uždegimas ar judesių apribojimas.

Šis sindromas dažniausiai pasireiškia žmonėms, kurių profesija ar pomėgiai susiję su pasikartojančiais rankų judesiais virš galvos, pavyzdžiui, sportininkams, statybininkams, dailininkams. Tačiau jis gali kamuoti ir vyresnio amžiaus žmones, nes sausgyslės ir sąnariai su amžiumi susidėvi.

Kuo pasireiškia peties ankštumo sindromas?

Peties ankštumo sindromo simptomai gali būti įvairūs, tačiau dažniausi iš jų yra:

Skausmas: Skausmas yra pagrindinis šio sindromo simptomas. Jis gali būti aštrus, bukas, pulsuojantis ir dažniausiai jaučiamas peties priekinėje ir šoninėje pusėse. Skausmas gali sustiprėti atliekant tam tikrus judesius, pavyzdžiui, pakėlus ranką virš galvos, pasukus ranką į išorę ar atlenkiant alkūnę.

Judesių apribojimas: Dėl suspaudžiamų sausgyslių gali sumažėti peties judesių amplitudė. Gali būti sunku pakelti ranką virš galvos, pasiekti daiktus už nugaros ar užsegti marškinius.

Silpnumas: Kai kuriems žmonėms, sergantiems peties ankštumo sindromu, gali pasireikšti rankos silpnumas, ypač atliekant tam tikrus judesius, pavyzdžiui, nešant sunkius daiktus.

Traškėjimas ar girgždėjimas: Peties sąnaryje gali girdėtis traškėjimas ar girgždėjimas, ypač atliekant tam tikrus judesius.

Be minėtų simptomų, kartais gali pasireikšti ir kitų, pavyzdžiui, naktį galite pabusti iš skausmo, gali atsirasti patinimas peties srityje ar atsirasti raumenų įtampa.

Svarbu pažymėti, kad ne visi peties skausmai reiškia peties ankštumo sindromą. Yra ir kitų galimų priežasčių, tokių kaip artritas, bursitas, rotatorių manžetės plyšimas. Todėl tik gydytojui apžiūrėjus ir priskyrus atitinkamus tyrimus ar diagnostikos priemones, galima sužinoti tikslią priežastį.

Šis sindromas skirstomas į kelias stadijas

Peties ankštumo sindromas paprastai skirstomas į tris stadijas:

I stadija (ūmus uždegimas): Šiai stadijai būdingas staigus skausmas, patinimas ir uždegimas. Skausmas gali būti aštrus ir pulsuojantis, ypač atliekant tam tikrus judesius. Gali pasireikšti ir judesių apribojimas bei silpnumas.

II stadija (tendinitas): Šiai stadijai būdingas sausgyslių uždegimas. Skausmas gali būti lėtinis ir bukas, sustiprėja tam tikrą laiką judant. Gali pasireikšti ir judesių apribojimas bei silpnumas.

III stadija (sausgyslių degeneracija ir plyšimas): Šiai stadijai būdinga sausgyslių degeneracija ir galimas jų plyšimas. Skausmas gali būti stiprus ir nuolatinis net ir ramybės būsenoje. Judesių amplitudė gali būti smarkiai apribota.

Stadijos nustatymas padeda gydytojui parinkti tinkamą gydymą. Ankstyvoje stadijoje gydymas paprastai apima poilsį, ledo kompresus, uždegimo mažinančius vaistus ir fizinę terapiją. Vėlesnėse stadijose gali prireikti steroidinių injekcijų ar net operacijos.

Peties ankštumo sindromas gydomas prisitaikius prie paciento situacijos

Peties ankštumo sindromas gydomas priklausomai nuo stadijos, simptomų sunkumo ir paciento bendros būklės. Dažniausiai taikomi šie gydymo metodai:

Poilsis: Svarbu vengti veiklos, kuri sukelia skausmą. Tai leis sumažinti uždegimą ir pagerinti gijimą.

Ledas: Ledo kompresai gali padėti sumažinti skausmą ir uždegimą. Rekomenduojama ledo kompresą dėti prie peties 15-20 minučių keletą kartų per dieną.

Uždegimą mažinantys vaistai: Nereceptiniai vaistai, tokie kaip ibuprofenas ar paracetamolis, gali padėti sumažinti skausmą ir uždegimą.

Fizinė terapija: Fizioterapeutas gali išmokyti pratimus, kurie padės pagerinti peties judesių amplitudę, sustiprinti raumenis ir sumažinti skausmą.

Steroidinės injekcijos: Jei kiti gydymo būdai nepadeda, gydytojas gali skirti steroidinių vaistų injekciją į pažeistą ertmę. Steroidai gali sumažinti uždegimą ir skausmą.

Operacija: Sunkiais atvejais, kai kiti gydymo būdai nepadeda, gali prireikti operacijos. Operacijos metu pašalinamas suspaudimas, sukeliantis rotatorių manžetės sausgyslių spaudimą.

Svarbu pažymėti, kad ankstyvas gydymas yra labai svarbus sėkmingam peties ankštumo sindromo gydymui. Kuo anksčiau kreipsitės į gydytoją, tuo greičiau bus pradėtas gydymas ir greičiau pasveiksite.

Be minėtų gydymo metodų, kai kuriais atvejais gali padėti ir kiti metodai, pavyzdžiui, akupunktūra, masažas ar manualinė terapija. Tačiau prieš taikant bet kokius alternatyvius gydymo metodus, svarbu pasitarti su gydytoju.

Rizikos veiksniai

Peties ankštumo sindromo riziką didina šie veiksniai:

• Amžius: Rizika didėja su amžiumi, nes sausgyslės ir sąnariai susidėvi natūraliai.
• Profesinė veikla: Žmonės, kurių profesija susijusi su pasikartojančiais judesiais virš galvos, pavyzdžiui, sportininkai, statybininkai, dailininkai, yra labiau linkę į šį sindromą.
• Sportas: Tam tikros sporto šakos, pavyzdžiui, plaukimas, beisbolas, tinklinis ir tenisas, taip pat gali padidinti riziką.
• Ankstesnės traumos: Ankstesnė peties trauma, pavyzdžiui, išnirimas ar lūžis, gali padidinti riziką susirgti peties ankštumo sindromu.
• Anatomija: Kai kurie žmonės gimsta su tam tikrais anatominiais ypatumais, pavyzdžiui, sutrumpintu raktikaulio kaulu ar siauresniu subakromialiniu tarpu, kurie gali padidinti riziką susirgti šiuo sindromu.
• Degeneracinės ligos: Tokios ligos kaip artritas taip pat gali padidinti peties ankštumo sindromo riziką.

Svarbu pažymėti, kad ne visi, turintys šių rizikos veiksnių, susirgs šiuo sindromu. Tačiau juos žinant galima imtis prevencinių priemonių ir sumažinti susirgimo riziką.

Jei jaučiate skausmą petyje, ypač pakeldami ranką virš galvos, svarbu kreiptis į gydytoją, kad jis galėtų nustatyti skausmo priežastį ir skirti tinkamą gydymą. Ankstyvas gydymas gali padėti išvengti tolesnių komplikacijų ir greičiau pasveikti.

Prevencinės priemonės

Peties ankštumo sindromo galima išvengti arba sumažinti jo riziką laikantis šių prevencinių priemonių:

Tempimas ir mankšta: Prieš pradedant bet kokią fizinę veiklą, svarbu atlikti apšilimą ir ištempti raumenis. Tai padės padidinti lankstumą ir sumažinti traumų riziką. Taip pat naudinga reguliariai mankštintis, ypač stiprinti pečių raumenis.

Tinkama technika: Jei užsiimate sportu ar kita veikla, reikalaujančia pasikartojančių judesių virš galvos, svarbu įsitikinti, kad naudojate tinkamą techniką. Tai padės išvengti pečių perkrovos ir traumų.

Ergonomiška aplinka: Jei dirbate sėdimą darbą, įsitikinkite, kad jūsų darbo vieta yra ergonomiška. Tai reiškia, kad kėdė turi būti tinkamo aukščio, o monitorius – tinkamame atstume ir aukštyje. Taip pat darykite reguliarias pertraukas, kad atsistotumėte ir pajudėtumėte.

Svorio kontrolė: Antsvoris gali padidinti pečių spaudimą, todėl svarbu palaikyti jį sveiką.

Stiprus imunitetas: Silpnas imunitetas gali padidinti uždegimo riziką, todėl svarbu stiprinti imuninę sistemą sveikai maitinantis, pakankamai miegant ir reguliariai mankštinantis.

Jei jus kamuoja peties ankštumo sindromas, kreipkitės į gydytoją ar kineziterapeutą. Konsultacijos metu specialistas nustatys skausmo priežastį ir parinks jums tinkamiausią gydymo būdą. Ankstyvas gydymas ir tinkama terapija padės atsikratyti skausmo ir atgauti peties funkciją.